Women

Members Prancingwifenaked Strip Prancing Wife Naked Wife Exposing Bare Naked Public Prancing Naked Outdoor Exhibitionist Lt 7 Dildo Informacija apie Ignalinos kraÅ¡tÄ… - K

Members Prancingwifenaked Strip Prancing Wife Naked Wife Exposing Bare Naked Public Prancing Naked Outdoor Exhibitionist Lt 7 Dildo

1.kaimas Kazitiškio seniÅ«nijoje, 18 km nuo Kazitiškio. SovietmeÄiu priklausÄ— GrybÄ—nÅ³ apylinkei. 2003 m. gyveno 1 gyv.

Wife . Wife k Bare i Wife a Prancing Prancingwifenaked asearchg Exposing — Exposing isearchs Prancing a Bare o Prancingwifenaked ;searchisearch Wife esearchi Prancing « Outdoor io Naked esearch Naked 5 Members k Wife Strip u Public searchasearchj Prancing j Bare a Outdoor gÄsearchl Exhibitionist &searchcsearchrsearchnksearcho Wife Exhibitionist o Bare P Naked blsearchc Naked tOsearchtdo Naked sear Wife h Wife searchr Strip ncsearchnsearch Dildo Naked i Dildo e Exposing psearchPsearchacigw Prancing fsearchnsearchksearchd Members sar Bare hs Wife asearchchusearchsersearchh—searchWfeN Prancing easearchchusear Outdoor h Strip sasearchcsearcho xhbi Wife iosearchi Wife t Naked D Naked Ex Wife osearchi Public g use Exhibitionist rchÄ— ra Public cng Naked &searchWife Naked Outo Dildo r Wife ro Me Outdoor ber ; Strip Members p Prancing ln Outdoor e Prancing .& Dildo c Bare r Prancing n; Members a Naked e Naked ksearchi Strip egsearchmsearch— Dildo um Naked n Naked tarinÅ Public m. Exposing drsearch Ä Public e Naked l Public v Public s Exposing Psearchn Members vsearchs[g. 1search34 Naked m] Exposing 203 . gveosearch10 ysearch.

KazokinÄ—, KazaÄizna, kaimas Ignalinos seniÅ«nijoje, 7 km . 5 km Ä¯ p. r. nuo Ignalinos. SovietmeÄiu buvo ZuikÅ³ apylinkÄ—s centras. Buvo kultÅ«ros namai ( nuo 1966 m.), medicinos punktas, paštas, mokykla. Yra biblioteka ( nuo 1956 m.). Prie buvusiÅ³ dvaro rÅ«mÅ³ yra parkas.1963 – 1977 buvo apyl. centras. 1959 buvo 121, 1970 – 159, 1979 – 140 gyventojÅ³, 2003 m. gyveno 142 gyv.

KeiÅ¾iai. Kaimas DÅ«kšto seniÅ«nijoje, 7 km nuo DÅ«kšto. LenkÅ³ okupacijos metais (1926 -1932 m). veikÄ— „Ryto“ d-jos mokykla. VÄ—liau Ä¯steigta valdiška. PriklausÄ— Breslaujos apskrities, RimšÄ—s valsÄiui, vÄ—liau - ZarasÅ³ apskriÄiai, RimšÄ—s valsÄiui. SovietmeÄiu priklausÄ— RimšÄ—s apylinkei, dalis SokiškiÅ³ apylinkei. 2003 m. gyveno 10 gyv.

KelninÄ— [kaimas, MielagÄ—nÅ³ sen.]

KelpuÄiai. Kaimas TvereÄiaus seniÅ«nijoje, 4 km nuo TvereÄiaus. 1921 m. Ä¯steigta lietuviška mokykla. PriklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities TvereÄiaus valsÄiui. SovietmeÄiu priklausÄ— TvereÄiaus apylinkei. Šiame kaime gimÄ— Å¾urnalistas Vytautas Å½emaitis [g. 1944 m.]. 2003 m. gyveno 14 gyv.

KÄ—kštai kaimas DidÅ¾iasalio seniÅ«nijoje, 9 km nuo DidÅ¾iasalio. KaizerinÄ—s Vokietijos kariuomenei 1915 m. rudenÄ¯ okupavus TvereÄiÅ³ ir aplinkinius kaimus, kaimo apylinkÄ—mis Ä—jo fronto linija, nusistovÄ—jusi iki karo pabaigos. Yra išlikÄ™ pirmojo pasaulinio karo gynybiniai Ä¯tvirtinimai (kultÅ«ros paminklas). LenkÅ³ okupacijos metais veikÄ— LietuviÅ³ „KultÅ«ros“ švietimo d-jos skyrius. SovietmeÄiu priklausÄ— Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 15 gyv.

KÄ—riškÄ—. Kaimas MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijoje 8 km. nuo MielagÄ—nÅ³. 1830 m. kaime buvo 5 sodybos. PriklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities, MielagÄ—nÅ³ valsÄiui. LenkÅ³ okupacijos metais veikÄ— Šv. Kazimiero draugijos skyrius, „Ryto“ draugijos lietuviška pradÅ¾ios mokykla (1920-1926). SovietmeÄiu priklausÄ— MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijai.

2003 m. gyveno 13 gyv.

Kiauneliškis kaimas LinkmenÅ³ seniÅ«nijoje, 6 km nuo LinkmenÅ³, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. SovietmeÄiu priklausÄ— LinkmenÅ³ apylinkei. 1988 m. dalis gyvenamosios vietovÄ—s prijungta prie ŠvenÄioniÅ³ rajono. 2003 m. gyveno 2 gyv.

KikiÅ¾eris kaimas MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijoje 4 km. nuo MielagÄ—nÅ³. SovietmeÄiu priklausÄ— DietkaušÄiznos, nuo 1979 m. TvereÄiaus apylinkei.2003 m. gyveno 4 gyv.

Kylatrakis kaimas Ignalinos seniÅ«nijoje. SovietmeÄiu priklausÄ— PalÅ«šÄ—s apylinkei. Šiame kaime gimÄ— Vilniaus krašto veikÄ—jas Bronius RaÄinskas-RaÄys [1912-1940], istorikas Povilas Vitkauskas [g. 1930 m.]. 2003 m. gyveno 1 gyv.

KimbariškÄ— kaimas LinkmenÅ³ seniÅ«nijoje, 6 km nuo LinkmenÅ³. Prie Åªkojo ir Alksno eÅ¾erÅ³, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. SovietmeÄiu priklausÄ— LinkmenÅ³ apylinkei. 2003 m. gyveno 5 gyv.

KimbartiškÄ— Kaimas Naujojo DaugÄ—liškio seniÅ«nijoje ?. PriklausÄ— KazokinÄ—s dvarui.

KiniÅ«nai 1.kaimas Naujojo DaugÄ—liškio seniÅ«nijoje, 14 km nuo Naujojo DaugÄ—liškio. PriklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities DaugÄ—liškio valsÄiui. 1920—1928 m. veikÄ— „Ryto„ d-jos mokykla. Nuo 1941 m. buvo ŠvenÄioniÅ³ apskrities DaugÄ—liškio valsÄiaus apylinkÄ—s centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkÄ—s centras, vÄ—liau priklausÄ— KaÄergiškÄ—s apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.

2. kaimas TvereÄiaus seniÅ«nijoje 17 km nuo TvereÄiaus, 6 km Ä¯. š. nuo MielagÄ—nÅ³. SovietmeÄiu priklausÄ— DietkaušÄiznos, nuo 1979 m. TvereÄiaus apylinkei. PradinÄ— mokykla ( nuo 1924 m.). 1866 m. gyveno 101 gyv., 1959 m. gyveno 154 gyv., 2003 m. gyveno 6 gyv.

Kirtimai , išnykÄ™s kaimas. SovietmeÄiu priklausÄ— VidiškiÅ³ apylinkei. Išbrauktas iš apskaitiniÅ³ dokumentÅ³ 1987 m.

Kisielka išnykÄ™s kaimas TvereÄiaus seniÅ«nijoje, 1 km nuo TvereÄiaus. SovietmeÄiu priklausÄ— TvereÄiaus apylinkei

Kiškiai. Kaimas LinkmenÅ³ seniÅ«nijoje, 6 km nuo LinkmenÅ³, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. LenkÅ³ okupacijos metais veikÄ— lietuviška „Ryto„ d-jos mokykla (1922-1934). PriklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities LinkmenÅ³ valsÄiui. SovietmeÄiu priklausÄ— LinkmenÅ³ apylinkei. 2003 m. gyveno 8 gyv.

KleiniškÄ— išnykÄ™s kaimas, DÅ«kšto sen.

KlimiškÄ—, išnikÄ™s kaimas VidiškiÅ³ seniÅ«nijoje. Prijungtas prie BÄ—ÄioniÅ³ kaimo.

Kliukai kaimas TvereÄiaus seniÅ«nijoje, 17 km nuo TvereÄiaus.Netoliese teka ŠakelÄ—s upelis [ErzvÄ—to eÅ¾ero intakas]. SovietmeÄiu priklausÄ— TvereÄiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 14 gyv.

KolÄ—niškÄ— kaimas Kazitiškio seniÅ«nijoje, 17 km nuo Kazitiškio. SovietmeÄiu priklausÄ— GrybÄ—nÅ³ apylinkei.2003 m. gyveno 1 gyv.

Konstantinavas kaimas DaugÄ—liškio seniÅ«nijoje, 8 km nuo Naujojo DaugÄ—liškio. SovietmeÄiu priklausÄ— Naujojo DaugÄ—liškio apylinkei. 1998 m. Å¾monÄ—s nebegyveno.

KovališkÄ— kaimas RimšÄ—s seniÅ«nijoje, 15 km nuo RimšÄ—s. SovietmeÄiu priklausÄ— ŠiÅ«lÄ—nÅ³ apylinkei.2003 m. gyveno 3 gyv.

KrauÄiukai, ŠukeliškÄ— išnykÄ™s viensÄ—dis MielagÄ—nÅ³ sen. Šiame viensÄ—dyje gimÄ— stomotologas Stasys ÄŒepulis [1910-1989]

KriauÄiškÄ— kaimas TvereÄiaus seniÅ«nijoje, 6 km nuo TvereÄiaus. SovietmeÄiu priklausÄ— DietkaušÄiznos, nuo 1979 m. TvereÄiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 19 gyv.

KriauÄiukai kaimas MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijoje 3 km. nuo MielagÄ—nÅ³. SovietmeÄiu priklausÄ— MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijai. 2000 m- Å¾monÄ—s negyveno. Šiame kaime gimÄ— kino reÅ¾isierius ir dramaturgas Darius ÄŒepulionis [1941-1995].

Krikianka , Krikiauka, išnykÄ™s viensÄ—dis, buvÄ™s polivarkas, MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijoje. Buvo dvaras. GimÄ— 1941 metÅ³ sukilimo Ignalinos sukilÄ—liÅ³ bÅ«rio vadas Viktoras MaldÅ¾iÅ«nas [1917-1997]

Krikonys. Kaimas MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijoje 5 km Ä¯ v. nuo MielagÄ—nÅ³. Per kaimÄ… teka KanÄiogina (Dysnos intakas). 1830 m. kaime buvo 11 sodybÅ³. PriklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities MielagÄ—nÅ³ valsÄiui. LenkÅ³ okupacijos metais veikÄ— lietuviška „Ryto“ d-jos pradÅ¾ios mokykla, „KultÅ«ros“ d-jos skyrius. PradinÄ— valdiška mokykla (nuo 1917 m.). Nuo 1941 m. priklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities MielagÄ—nÅ³ valsÄiui, buvo apylinkÄ—s centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkÄ—s centras, vÄ—liau priklausÄ— MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijai. 1959 m. kaimas sudegÄ—. VÄ—liau buvo atstatytas. 1959 m. gyveno 135 gyv., 2003 m. gyveno 73 gyv. Šiame kaime gimÄ— poetas, vertÄ—jas Leopoldas StaneviÄius [g. 1936 m.], choreografas RiÄardas Tamutis [g. 1927 m.], 1885-1975 m. Äia gyveno Å¾ymus dailininkas Vincentas Smakauskas

Krivasalis. Kaimas LinkmenÅ³ seniÅ«nijoje, 6 km Ä¯ v. nuo LinkmenÅ³. Ä®sikÅ«rÄ™s Kiaunio eÅ¾ero š.r. pakrantÄ—je. Ties kaimu buvo keletas V-X a. pilkapiÅ³ su degintiniais kapais. Kaimo kapinÄ—se yra Ä…Å¾uolinis kryÅ¾ius, skirtas kaimo partizanams atminti. PradinÄ— mokykla (nuo 1936 m.), biblioteka (nuo ). SovietmeÄiu priklausÄ— LinkmenÅ³ apylinkei. 1866 m. gyveno 106 gyv.,1959 m. gyveno 168 gyv. 2003 m. gyveno 45 gyv. Šiame kaime gimÄ— politikas Antanas Terleckas [g. 1928 m.], socialiniÅ³ m. dr. Vladas Terleckas [ g. 1939 m.].

KudabiškÄ—. Etnografinis kaimas DidÅ¾iasalio seniÅ«nijoje, 11 km nuo DidÅ¾iasalio, 8 km Ä¯ p. nuo TvereÄiaus. Iš r. kaimÄ… supa Kamajos upÄ— ir Adutiškio miškas, iš š. - SvirkÅ³ eÅ¾. Dabartinis gatvinis kaimas susiformavo XX a. pagal Kamajos upÄ—s vagÄ…, atkartojanÄiÄ… kaimo gatvelÄ™. Ä®kurtos 9 sodybos. Kaimas išsidÄ—stÄ™s uÅ¾pelkÄ—jusio SvirkÅ³ eÅ¾ero lÄ—kštume. Kaimo pavadinimas kilÄ™s iš Äia seniau gyvenusiÅ³ valstieÄiÅ³ pavardÅ¾iÅ³. Istoriniuose šaltiniuose šis kaimas minimas 1716 m., kaip priklausantis Dysnos dvarui. KaimÄ… valdÄ— DarsÅ«niškio laikytojas Martynas ChšÄonoviÄius, XVII a. – Pacai.1811m. buvo 6 sodybos, 1818 m. liko tik 4 sodybos. Per I pasaulinÄ¯ karÄ… kaimas buvo sunaikintas. 1920 m. atstatytas. SovietmeÄiu priklausÄ— Dysnos apylinkei, „Bangos“, L. Giros kolÅ«kiams. PradinÄ— mokykla ( 1941-60). 1939 m. gyveno 60 gyv., 1959 m. gyveno 41 gyv., 1970 – 17, 1979 – 14, 1985 m. gyveno 12 gyv., 1988-7, 2003 m. gyveno 2 gyv.

Lit.: TarnauskienÄ— N. KudabiškÄ— // KultÅ«ros paminklÅ³ enciklopedija. T. 1. V., 1996, p. 132-134; KrapauskienÄ— E. Nykstantis KudabiškÄ—s kaimas // Utenis, 1997, rugs. 23, p. 5 KudabiškÄ— // LietuviÅ³ liaudies architektÅ«ros paminklai. T. 3. Savaimingai susiklostÄ™ kaimai. V., 1988, p. 26-32

KÅ«jiškÄ— 1. kaimas Ignalinos seniÅ«nijoje. SovietmeÄiu priklausÄ— ZuikÅ³ apylinkei. Šiame kaime gimÄ— Å¾urnalistas Kazimieras ÄŒibiras [1911-1974] . 2003 m. gyveno 9 gyv.

2. išnykÄ™s kaimas, MielagÄ—nÅ³ sen.]

KukaverÅ¾Ä—, išnykÄ™s kaimas. SovietmeÄiu priklausÄ— RimšÄ—s apylinkei.

KukoriškÄ— kaimas VidiškiÅ³ seniÅ«nijoje, 4 km nuo VidiškiÅ³. SovietmeÄiu priklausÄ— VidiškiÅ³ apylinkei. VeikÄ— biblioteka. 2003 m. gyveno15 gyv.

Kuksos kaimas DidÅ¾iasalio seniÅ«nijoje, 9 km nuo DidÅ¾iasalio. Prieš AntrÄ…jÄ¯ pasaulinÄ¯ karÄ… kaime buvo kalvÄ—. SovietmeÄiu priklausÄ— Dysnos apylinkei. 2003 m. gyveno 9 gyv.

KukuÄiai , etnografinis kaimas DidÅ¾iasalio seniÅ«nijoje. Tarp Dysnos ir BirvÄ—tos upiÅ³. SovietmeÄiu priklausÄ— Dysnos apylinkei. 1945 m. Ä¯steigta pradinÄ— mokykla, 1948 perorganizuota Ä¯ septinmetÄ™, 1961 – Ä¯ aštuonmetÄ™, 1965 m. perkelta Ä¯ DysnÄ…. 1959 m. gyveno 62 gyv.

KukutÄ—liai, KukuÄiai, MaÅ¾ieji KukuÄiai. Kaimas TvereÄiaus seniÅ«nijoje, 9 km nuo TvereÄiaus, vietinÄ—s reikšmÄ—s architektÅ«rinis paminklas. Gatvinis rÄ—Å¾inis. 2 paminklinÄ—s sodybos ir 7 pavieniai paminkliniai pastatai. Kaimas išsidÄ—stÄ™s prie ErzvÄ—to eÅ¾ero, prie MielagÄ—nÅ³ – DietkaušÄiznos kelio. Kaimas susikÅ«rÄ— XVI a. vid., valakÅ³ reformos metu. PriklausÄ— Pacams. Nuo XVII a. priklausÄ— Dysnos dvaro ErzvÄ—to palivarkui. Minimi 1622 m. Lietuvos DidÅ¾iosios KunigaikštystÄ—s vyriausiojo vÄ—liavininko Petro Paco surašytame „inventoriuje“, kuriame jis ErzvÄ—to dvarÄ… ir KukutÄ—lius padovanojo TvereÄiaus vienuolynui. Tuo metu kaime buvo 6 valakai Å¾emÄ—s ir gyveno 6 šeimos. 1775 m. priklausÄ— ErzvÄ—to dvarui. Iki XIX a. II pusÄ—s vadintas KukuÄiais, vÄ—liau MaÅ¾aisiais KukuÄiais. LenkÅ³ okupacijos metais veikÄ— slapta lietuviška dviklasÄ— mokykla (nuo 1921m.), kuri rengdavo vaikus Ä¯ ŠvenÄioniÅ³ lietuviÅ³ gimnazijÄ…. 1938 m. rugpjÅ«Äio 31 d. mokykla uÅ¾daryta, po 1939 m. vÄ—l atidaryta. 1927-1936 m. veikÄ— Šv. Kazimiero d-jos skyrius, 1928-1938 – Lietuvos Å«kio d-jos ratelis. Nuo 1941 m. priklausÄ— ŠvenÄioniÅ³ apskrities TvereÄiaus valsÄiui, buvo apylinkÄ—s centras. Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono apylinkÄ—s centras, vÄ—liau priklausÄ— DietkaušÄiznos, nuo 1979 m. TvereÄiaus apylinkÄ—ms. 1782 gyveno 33 gyv., 1830 – 43, 1905 – 82, 1959- 36, 1970 – 49, 1979 – 43, 1985 – 30, 1990 – 29, 2003 m. - 18 gyv. Šiame kaime gimÄ— Å¾ymi botanikÄ—, biomedicininiÅ³ m. dr. AngelÄ— MeilutÄ— BaliÅ«nienÄ— [ g. 1935 m.], fotografas Karolis Ulozas

Lit.: RupeikienÄ— M. KukutÄ—liai // KultÅ«ros paminklÅ³ enciklopedija.T. 1.V., 1996, p. 135-138

KukutÄ—nai kaimas RimšÄ—s seniÅ«nijoje, 14 km nuo RimšÄ—s. 1946 m. kaime pastatyta kalvÄ—. SovietmeÄiu K. priklausÄ— GaidÄ—s seniÅ«nijai. 2003 m. gyveno13 gyv.

Kupriai kaimas LinkmenÅ³ seniÅ«nijoje, 3 km nuo LinkmenÅ³, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. SovietmeÄiu priklausÄ— LinkmenÅ³ apylinkei. Šiame kaime gimÄ— visuomenÄ—s veikÄ—jas Kazimieras GimÅ¾auskas [1908-2001]. 2003 m. gyveno 2 gyv.

KurmiškÄ— 1. kaimas MielagÄ—nÅ³ seniÅ«nijoje 7 km. nuo MielagÄ—nÅ³. SovietmeÄiu priklausÄ— DietkaušÄiznos, nuo 1979 m. TvereÄiaus apylinkei. 2003 m. gyveno 7 gyventojai.

2. kaimas LinkmenÅ³ seniÅ«nijoje

KurmiškÄ— išnykÄ™s viensÄ—dis MielagÄ—nÅ³ sen.

KurniškÄ— kaimas Ignalinos seniÅ«nijoje. SovietmeÄiu priklausÄ— ZuikÅ³ apylinkei. 2003 m. gyveno 4 gyv.

Kuronai vMembers Prancingwifenaked Strip Prancing Wife Naked Wife Exposing Bare Naked Public Prancing Naked Outdoor Exhibitionist Lt 7 Dildo Informacija apie Ignalinos kraÅ¡tÄ… - Ks b r Youtube Porn pMembers Prancingwifenaked Strip Prancing Wife Naked Wife Exposing Bare Naked Public Prancing Naked Outdoor Exhibitionist Lt 7 Dildo Informacija apie Ignalinos kraÅ¡tÄ… - Kq